Ubuntu naudoju jau beveik 4 metus, per tą laiką esu išbandęs visą galybę įvairių
programų. Po įvairių bandymų ir testavimų liko tik tos programos, kurios mano nuomone
savo darbą atlieka geriausiai. Šiomis programomis naudojuosi jau gana ilgai ir per tą
laiką neradau jokių geresnių variantų.

Programos, kurias naudoju nėra skirtos eiliniams naudotojams, tačiau jos tikrai tiktų
tiems, kurie tikisi iš programos maksimalios naudos ir nebijo šiek tiek investuoti
aiškinantis kaip programa veikia ir kaip ja naudotis. Rinkdamasis programas
atsižvelgiu būtent į šiuos kriterijus. Kai kurie mano, kad jei jau yra grafinė
naudotojo sąsaja, tai ji turėtu būti naudojama visose situacijose. O aš manau, kad
reikiamas priemones reikia naudoti reikiamose vietose. Tarkim teksto redaktorius
puikiausiai gali veikti tekstiniame rėžime, nes dirbama su tekstu, o ne su kokiais
nors grafiniais elementais. Teksto redaktorius turėtu būti orientuotas į teksto
redagavimą, o ne į IDE, perkrautą visokiais įrankiais, mygtukais ir meniu.

Klaviatūros išdėstymas (LEKPa)

Pagrindinis kompiuterio įvesties įrenginys yra klaviatūra. Labai svarbu
maksimaliai išnaudoti visas klaviatūros galimybes, kad galėtum dirbti labai
greitai ir mastytum tik apie tai ką darai, o ne apie tai ką spaudai.

Kad pasiekti didžiausią greiti dirbant klaviatūra, būtina įvaldyti „akląjį
spausdinimą“ (angl. touch tiping). Kitas svarbus dalykas – klaviatūros
išdėstymas. Kaip žinia populiariausias QWERTY išdėstymas buvo pritaikytas ne
pirštams, o spausdinimo mašinėlės kaladėlėms, todėl savaime suprantama, kad QWERTY
išdėstymas nėra pritaikytas greitam teksto surinkimui. Nesenai pasirodė
lietuviškas, optimizuotas klaviatūros išdėstymas LEKP.
Naudojuosi šiuo išdėstymu apie 3 mėnesiu. Skirtumas tikrai jaučiamas, rankos ne
taip pavargsta, daugelis dažnai naudojamų simbolių sekų surenkamos tiesiog
spustelėjus klavišus pagrindinėje klaviatūros eilėje. Po mėnesio naudojimosi LEKPa
klaviatūros išdėstymu pagerinau ankstesniuosius teksto surinkimo greičio
rezultatus.

Ir galiausiai, žmonės rašo šveplai, todėl kad pasiekti lietuviškas raides,
išsidėsčiusias skaičių eilėje, tikrai sudėtinga. Renkant tekstą su LEKPa,
lietuviškos raidės išsidėsčiusios patogiose vietose, todėl tekstas su
lietuviškomis raidėmis renkamas lygiai taip pat patogiai kaip ir tekstas tik su
lotyniškomis raidėmis.

Interneto naršyklė (FireFox)

Kadangi mano darbas interneto svetainių kūrimas, o ir laisvalaikį dažnai leidžiu
naršydamas internetą, tai viena dažniausiai naudojamų programų yra interneto
naršyklė FireFox.

Kurį laiką bandžiau naudoti Opera, tačiau dėl kai kurių itin patogių FireFox
extensionų, vėl grįžau prie FireFox. Itin patogūs extensionai yra:

• Add Block Plus
• del.icio.us
• Drag and Drop

Komandinė eilutė (zsh, python, gnome-terminal, xterm)

Jei dažnai naudojiesi kompiuteriu, tai kur kas patogiu įsiminti komandų
pavadinimus, nei kas kart klaidžioti po tuos pačius meniu ir langus, kad kažką
padarytum. Įvesti komandą arba tik jos pradžia yra kur kas patogiau, nei
spaudinėti pele visokius mygtukus ar pasiklysti menių hierarchijoje...

Neįtikėtinas jausmas, kai vienoje vietoje, kelias klavišų paspaudimais gali
pasiekti visas įmanomas funkcijas. Jautiesi tikru kompiuterio šeimininku.

Komandine eilute naudojuosi labai dažnai. Dirbu su failais, diegiu programas,
dirbu su CVS/SVN, ir t.t.

 % mv /tmp/failovardas ~/mydir

Asmeniškai man, parašyti tokią eilutę yra kur kas paprasčiau, nei atsidaryti
programą skirtą darbui su failais, dviejuose skirtinguose languose susirasti
reikiamus katalogus, failų sąraše susirasti reikiamą failą ir jį pertempti į kitą
langą. Ką jau kalbėti apie tai (komanda ieško failų, pradedant nuo einamojo
katalogo, pagal pateiktą paieškos raktažodį):

 % ff *myfile*

Žinomo, kad darbui su komandomis reikia mokėti greitai dirbti su klaviatūra, kuo
labai gerai pasitarnauja LEKPa.

Komandos yra gerai, tačiau reikia turėti ir gerus įrankius darbui su jomis, nes
surinkinėti kiekvieną komandos simbolį yra labai nepatogu. Pirmas dalykas yra
komandų interpretatorius, vadinamas shell. Standartiškai Ubuntu naudoja bash
shell. Tačiau kur kas galingesnis yra zsh. Viena geriausių zsh savybių yra
automatinis įvairių komandos dalių užbaigimas (angl. autocompletion). zsh,
paspaudus TAB, sugeba užbaigti ne tik komandas, bet ir komandų parametrus, failus
ir kitus su komanda susijusius argumentus. Todėl komandos `sudo aptitude install
ubuntu-restricted-extras` įvedimas atrodo taip:

 % sudo apt-g i ubre
 % sudo apt-gTAB iTAB ubTABreTAB
 % sudo apt-get install ubuntu-restricted-extras

zsh turi galybe kitokių įdomių ir naudingų funkcijų, todėl naudotis komandine
eilute tampa tikrai patogu ir malonu.

Jei reikia atlikti kokį nors matematinį skaičiavimą tiesiog pasileidžiu python
interpretatorių. Jei pasigendu kokios nors komandos, tiesiog:

 % vim ~/bin/trukstama_komanda

Susiprogramuoju ją su labai paprasta python programavimo kalba. Ir po kelių
minučių jau galiu naudotis nauda komanda.

 % trukstama_komanda

Kitas svarbus dalykas – terminalas. Naudoju du terminalus: gnome-terminal ir
xterm. gnome-terminal dažniausiai pas mane būna visada paleistas ir ten vyksta
daugiausiai darbo, todėl kad gnome-terminal yra tiesiog patogus darbui ir jo
išvaizda lengvai keičiama (spalvos, šriftas). Taip pat yra labai patogios
funkcijos, tokios kaip nuorodų atpažinimas, scrolinimo funkcija, kuri
paprasčiausiai perduoda tokius pačius signalus kaip Up ir Down klavišų
paspaudimai. Žinoma labai patogu ir žymės (angl. tabs). Taip pat naudoju ir
xterm, kadangi jis yra labai lengvas ir labai greitai pasikrauna. Jį dažniausiai
naudoju kai noriu ką nors patestuoti ar stebėti outputą su tail -f ar panašiai.

Teksto redaktorius (vim)

vim pradėjau naudoti dar nuo Windows laikų, tai yra paprasčiausiai tobulas tekto
redaktorius ir tiek. Dar prieš vim esu bandęs daug visokių redaktorių, kurie iš
esmės veikė panašiai, tik skyrėsi mygtukų ar menių punktų gausa. vim yra
visiškai kitoks, visiškai skiriasi pats teksto redagavimo būdas, kas ir daro vim
geriausiu. Kai pagaliau išmokau naudotis vim, supratau, kad visi kiti teksto
redaktoriai nė iš tolo jam neprilygsta. Naudojuosi vim programuodamas,
tvarkydamas konfigūracinius failus, rašydamas laiškus ar šiaip tekstus jau daugiau
nei 5 metus, šis postas taip pat sukurtas vim pagalba.

Vim turi galybę pluginų, todėl jį naudoju ir kaip DB klientą ir kaip Outlinerį.

El. pašto klientas (mutt)

Yra programos, kurios gali viską, tačiau nei viena dalis neveikia taip kaip
reikia, mutt veikia visiškai priešingai. Pati mutt programa daro tik vieną
darbą (ir daro tai labai gerai) - tvarko laiškus. Visa kita yra patikėta kitoms
programoms, kurias pats renkiesi ir kurios savo darbą taip pat atlieka
nepriekaištingai. Kartu su mutt naudoju:

• vim - rašau laiškus, kas gi gali būti geriau už vim, kai kalbama apie teksto
  redagavimą :)
• fetchmail - parsisiunčiu laiškus iš pašto serverių, nesvarbu ar mano pašto
  programa įjungta ar ne, fetchmail tiesiog tyliai daro savo darbą ir tiek,
  vieną kartą sukonfigūruoji ir ilgam pamiršti, kad jis yra.
• procmail - filtruoju spamą ir paskirstau laiškus į atitinkamas vietas,
  panašios programos veikia ir rimtuose pašto serveriuose. Jaučiuosi
  pamalonintas, kai mano asmeninį paštą tvarko tokie galingi įrankiai kaip šis.
• elinks - paverčia HTML laiškus į tekstinius, visi laiškai atrodo lygiai taip
  pat :)
• antiword - paverčia prisegtus DOC failus į paprasčiausią tekstą, todėl
  netenka vargintis ir atidarinėti jų su OpenOffice.
• mail-notification - praneša apie naujai gautus laiškus.

Ir galiausiai mutt pagalba visa tai apjungiama, o rezultate gaunamas rinkinys
pačių geriausių įrankių darbui su laiškais.

El. paštu naudojuosi labai dažnai, esu užsiregistravęs keliose el. pašto
konferencijose ir šiaip dažnai rašau el. laiškus tiek darbo, tiek asmeniniais
reikalais. mutt taip pat pradėjau naudoti dar windows laikais. Kelis mėnesius dar
bandžiau naudotis thunderbird, tačiau jis toks didelis, o mane tereikia paštą
patikrinti... :)

Kai viename mailboxe susikaupė daugiau kaip 2000 laiškų, mutt pradėjo ne taip
greitai užsikraudinėti, kaip anksčiau (bet vis tiek gerokai greičiau nei
thunderbird :) ). Suradau labai paprastą sprendimą, leidžiu mutt per screen, todėl
jis kiek lėčiau užsikrauna tik pirmą kartą, o visus kitus kartus užsikrauna
akimirksniu, nes screen dėka jis niekada neišjungiamas, nors pats terminalo langas
ir išjungiamas.

Pokalbių programa (gajim)

Gajim - Jabber klientas, kuris tiesiog veikia taip kaip reikia. Kadangi taip pat
naudojuosi ir ICQ, o pats Jabber protokolas palaiko ir kitus protokolus, tai su
Galim galiu naudotis ir ICQ, nors pats Gajim dirba tik su Jabber.

Outliner'is (VimOutliner)

Kadangi mano galva dažnai tiesiog plyšta nuo visokių idėjų, kurios gal būt niekada
ir nebus realizuotos, tačiau naudinga jas kur nors išsaugoti. Taip pat rašau
straipsnius, TODO, FIXME, specifikacijas ir t.t. Visam tam išsaugoti vienoje vietoje
labai tinka Outliner'is, kuris paprasčiausiai skirtas rašyti tekstą ir jį
suskirstyti į daug kategorijų, kad vėliau nepasimestum ir greitai surastum tai ko
reikia.

Šis postą rašiau taip pat su VimOutliner.

Kadangi darbui su tekstu naudoju vim, tai outlineris yra vim pluginas, kuris
tiesiog suteikia papildomų galimybių kategorizuoti tekstą. Tai gi vim puikiausiai
atlieka savo darbą su tekstais, VimOutliner puikiausiai atlieką savo darbą –
tekstų kategorizavimą.

IRC klientas (irssi)

Šiaip jau pakankamai retai naudojuosi IRC, tačiau mano IRC klientas visada
įjungtas, nors išoriškai to nesimato. Visa tai screen + irssi dėka.

Kai tik įjungiu kompiuterį, pasileidžia screen, kuris paleidžia irssi,
screen ir irssi veikia kaip demonai ir išoriškai niekur nesimato, matosi tik
paleisti procesai.

Dažniausiai per visą dieną nė karto nepasinaudoju irssi, tačiau jis visą laiką
tyliai veikia ir jei kas nors parašo mano vardą, iššoksta pranešimas. Tada
atsidarau irssi ir matau kas ir ko iš manęs norėjo. Taip pat jei sugalvoju
įsijungti irssi, tai matau kas ką kalbėjo anksčiau.

irssi programa nuolat jungiasi prie dviejų serverių (aitvaras ir freenode), taip pat
per abu serverius prisijungiama prie 14 kanalų. Turiu ~/.irssi/config, kuris yra
kruopščiai prižiūrėtas, visi kanalų langai atsidaro specialiai skirtose vietose,
kiekvienas kanalas turi taisyklių sąrašą, kas turi būti filtruojama, kas ne ir
t.t. Dėl labai paprasto ir minimalistinio būdo atvaizduoti atidarytus langus, su
irssi labai patogu dirbti, kai yra atidaryta 10 ir daugiau pokalbių langų. Pas
manu dažniausiai atidarytų langų būna apie 15.

Su irssi galima susikurti savo aliasus ir klavišų kombinacijas, taip pritaikant
programą savo poreikiams.