Pažintis su Archlinux

Rolling release¶

Ko gero vienas iš labiausiai patikusių dalykų yra tai, kad Archlinux repozitorijose galima rasti pačias naujausias programų versijas iš karto po jų išleidimo. Žinomo toks gėris kainuoja tai, kad neretai programos būna ne iki galo ištestuotos. Bet, bent kiek labiau patyrusiam kompiuterio naudotojui tai neturėtų būti problema.

KISS¶

Paprastumo principas Archlinux sistemoje pasireiškia tuo, kad pateikiama labai paprasta sistema, kurią, praktiškai nuo nulio turi susikonfigūruoti pats, taip kaip nori.

Didžiausias gėris yra tame, kad pats savo rankomis statydamas tokią sistemą, turi galimybę iš pagrindų susipažinti su pačia sistema ir tuo, kaip ji veikia. Tai ne tik praturtina žiniomis, bet ir atsitikus kokiai nors nelaimei, bent jau bus daugiau/mažiau aišku ką ir kur žiūrėti. Bet to, pati visos sistemos struktūra yra visiškai paprasta, todėl jautiesi taip, lyg iš tikrųjų, pats valdai sistemą nuo A iki Z.

Arch is text-based and command-line oriented¶

Jau senai esu įpratęs daugelį visų veiksmų atlikti komandinėje eilutėje, žinant vos kelias komandas ir nesivarginant kiekvienam menkniekiui ieškoti, kažkokio automatizuoto grafinio įrankio. Archlinux tikrai yra visiškai command-line friendly… :)

Bet to, diegimo meto, kol sukonfigūruojama grafinė aplinka, reikia nemažai padirbėti visiškai tekstiniame režime. Todėl gerai susikonfigūravau ne tik grafinę aplinką, bet ir tekstinio režimo daly, be grafinės aplinkos. Grub meniu yra net gi du punktas, vienas – paleisti su grafine aplinka, kitas, be grafinės aplinkos… :)

AUR¶

Ganėtinai įdomus pasirodė paketų vystymo procesas. AUR yra toks paketų repozitoriumas, kur pateikiami Archlinux naudotojų source paketai, kuriuos gali parsisiųsti ir pats susikompiliuoti, patikrindamas ar viskas gerai. Kompiliavimo procesas, naudojant Yaourt yra visiškai automatizuotas ir labai paprastas. Po kompiliavimo, jei paketas sudarytas gerai ir veikia puikiai, galima balsuoti už tą paketą, kad jis iš AUR, butų perkeltas į Community repozitoriumą ir įgytų patikimo paketo statusą.

Gal būt ir yra šioks toks pavojus dėl kokių nors nepatikimų paketų, bet vis tik, mano manymų, tai yra puikiai sumanyta paketų vystymo sistema.

Kita…¶

Kol kas Archlinux naudoju vos kelias dienas, todėl manau, kad bus dar daug gerų dalykų. Kol kas nebandžiau ABS ir tikriausiai dar daugiau įdomių dalykų.

LiveCD bugas¶

Nelaimės prasidėjo nuo livecd. Iš pradžių parsisiunčiau oficialų archlinux-2008.06-core-i686 livecd. Tačiau paleisti iš jo live sistemos taip ir nepavyko. Pamaniau, kad problema pačiame CD, bandžiau įrašyti tą livecd atvaizdą gal kokius 10 į skirtingus CD visokiais greičiais ir visokiais būdais, kol galiausiai išsiaiškinau, kad tai yra senas bugas. Teko siųstis neoficialų archlinux-2008.12-archboot CD atvaizdą, kuris turi ISOLINUX boot loaderį ir kuris pasileido sėkmingai.

cfdisk problema¶

Įpusėjus diegimą susidūriau su disko skaldymo problema, nes cfdisk pareiškė, kad mano extention dalyje esantis disko skirsnis viršija patį extenteion skirsnio dydį, kuriame jis yra. Ir dėl to cfdisk paprasčiausiai nepasileido visai. Nežinau kaip tai nutiko, bet fdisk -l tikrai patvirtino, tai, ką pasakė cfdisk. Laimei su fdisk pavyko sutvarkyti disko skirsnius, nežiūrint į nesklandumą su extention dalies perviršiu.

XDM taip ir nepavyko paleisti¶

Kadangi buvau apsisprendęs naudoti Fluxbox, tai kaip login managerį pasirinkau XDM, kuris bent jau Archlinux wikyje siūlomas pagal nutylėjimą. Tačiau jo paleisti taip ir nepavyko. Išsiaiškinau tik tiek, kad problema susijusi su hal, į kurį XDM dėl kažkokių priežasčių nesėkmingai bando kreiptis. hal demonas paleistas prieš XDM, todėl įtariau, kad problema slypi pačiame XDM. Galiausiai įdiegiau kitą login managerį slim ir problemos baigėsi.

Problemos su paketų priklausomybėmis (dependencies)¶

Nežinau ar tai paketų priklausomybių problema ar pačių paketų problema, bet susidūriau su tokiomis problemomis, kaip mime types failų nesugeneravimas, reikalingų piktogramų neparsiuntimas ir pan. Konkrečiai dėl mime tipų failų nesugeneravimo, nepasileido kai kurios programos, kurios tai naudoja, nes paprasčiausiai tos programos negalėjo užkrauti paveiksliukų, dėl mime types informacijos nebuvimo.

Bet kokiu atveju, savarankiškai įdiegus kažkokį tai paketą, mime types problema išsisprendė, tačiau kai kurių piktogramų nerodo iki šiol.

Kitos problemos¶

Susidūriau su visa eile kitų problemų, kurios atsirado ne dėl kokios nors Archlinux kaltės, o paprasčiausiai todėl, kad daug dalykų reikia daryti rankiniu būdu, todėl reikia labai gerai įsiskaityti į taip, kaip viskas veikia, kad nepadarytum kokios nors klaidos.