Sirex web log (Posts about software)

El. pašto klientas alot

Sirex — Sun, 14 Apr 2013 12:36:00 GMT

Po to, kai Gmail privalomai įjungė naują laiškų rašymo funkciją, nebeapsikenčiau ir nusprendžiau susirasti normalų pašto klientą.

Anksčiau ilgą laiką naudojau mutt, bet deja, su dideliais laiškų kiekiais viename kataloge, mutt veikia gan lėtai, neturi greito ir patogaus laiškų filtravimo ir panašu, kad yra vis mažiau palaikomas.

Panašu, kad mutt greitu laiku pakeis sup ir jo klonai. sup gan nemažai gerų dalykų pasiskolino iš Gmail, o tuo pačiu pakeitė visus blogus dalykus. Man, keičiančiam Gmail, sup yra kaip tik tai, ko reikia. Tačiau apsižvalgius ir apsiskaičius, radau, kad alot (sup klonas) yra net gi dar geriau.

Kol kas apsisprendžiau išbandyti alot, žemiau pateikiu informaciją, kaip viską sukonfigūravau, gal būt, kam nors pravers.

O konfigūravimas nėra paprastas, todėl iš karto įspėju, kad alot pašto klientas skirtas daugiau patyrusiems kompiuterių naudotojams.

Slaptažodžiai

Pirmiausia saugumas, rekomenduoju įsidiegti KeepPassX programą ir jos pagalba susigeneruoti ilgą ir sudėtingą Gmail ar kito pašto serverio slaptažodį, kadangi jis bus naudojamas konfigūraciniuose failuose.

Šiam žingsniui reikės įsidiegti šiuos paketus:

sudo apt-get install python-keyring

Toliau pasirašiau nedidelį skriptą, kuris išsaugo arba nuskaito slaptažodį iš slaptažodžių raktinės. Skripto kodas:

https://bitbucket.org/sirex/home/src/default/bin/keyring

Laiškų katalogo šifravimas

Kadangi laiškai bus atsiųsti ir išsaugoti jūsų kompiuteryje, reikėtų juos saugoti užšifruotame kataloge, kad niekas be jūsų negalėtų jų perskaityti. Žinoma tai nėra privaloma, tačiau dažnai el. paštu atsiunčiami slaptažodžiai ir kita asmeninė informacija, todėl jei paštą tikrinate darbo kompiuteryje, laiškų šifravimas tikrai rekomenduojamas.

Laiškų katalogo šifravimui pasirinkau encfs program, ją galite įsidiegti taip:

sudo apt-get install encfs

Toliau susikurkite užšifruotą katalogą taip:

mkdir -p ~/.secure/mail ~/.mail
encfs -f ~/.secure/mail ~/.mail

Sukūrus užšifruotą katalogą, slaptažodį, kurį nurodėte, įveskite į raktinę, taip:

keyring encfs mail --set

Visi failai esantys ~/.mail kataloge bus užšifruoti, kad laiškus būtų galima atsiūsti ir skaityti, paleiskite šią komandą:

encfs --ondemand --idle=5 --extpass='keyring encfs mail' ~/.secure/mail ~/.mail

Ši komanda gali veikti kaip demonas, galite ją paleisti užsikrovus kompiuteriui. Laiškų katalogas visą laiką bus užrakintas, nebent kas nors bandys kreiptis į tą katalogą, kai tai atsitiks, encfs kreipsis į raktinę slaptažodžio, gavus slaptažodį, automatiškai, penkioms minutėms atrakins laiškų katalogą, o po penkių minučių vėl užrakins.

Laiškų sinchronizavimas

Laiškų sinchronizavimui pasirinkau offlineimap programą. Jai sukonfigūruoti reikia dviejų konfigūracijos failų:

https://bitbucket.org/sirex/home/src/default/.offlineimaprc https://bitbucket.org/sirex/home/src/default/.offlineimap.py

Nepamirškite į raktinę įkelti jūsų el. pašto slaptažodžio:

keyring gmail vardenis.pavardenis@gmail.com --set

O taip pat įdiegti offlineimap:

sudo apt-get install offlineimap

Tokia offlineimap konfigūracija, atsiūs laiškus, kas penkias minutes, išsaugos juos užšifruotame ~/mail kataloge, Maildir formatu. Kreipiantis į Gmail serverį, slaptažodį ims iš raktinės.

offlineimap leidžia filtruoti ir pervadinti atsiunčiamus katalogus, jūsų atveju, katalogai gali būti pavadinti kitaip, todėl gal tekti pasitaisyti nametrans ir folderfilter funkcijas ~/.offlineimap.py faile.

Patikrinti, ar katalogų filtravimas ir pervadinimas gerai veikia, galite naudoti tokią komandą:

offlineimap --info

Beje, --info argumentas atsirado vėlesnėje offlineimap versijoje, nei yra pateikiama kartu su Ubuntu 12.04, todėl norint įvykdyti šią komandą, jums reikės atsiųsti ir pasileisti naujesnę versiją, taip:

git clone git://github.com/spaetz/offlineimap.git
cd offlineimap
git checkout v6.5.4
./offlineimap.py --info

Pirmą kartą atsiunčiant laiškus, rekomenduoju paleisti offlineimap grafiniu režimu:

offlineimap

Jei turite daug laiškų, pirmas sinchronizavimas gali užtrukti ilgai, man, su 30 000 laiškų užtruko apie dvi valandas.

O nuolatiniam laiškų atsiuntimui, foniniu režimu:

offlineimap -u quiet

Laiškų indeksavimo variklis

Greitai laiškų paieškai pasirinkau notmuch laiškų indeksavimo variklį. Kito pasirinkimo ir nebuvo, kadangi nuo šio variklio tiesiogiai yra priklausomas alot el. pašto klientas.

Mano konfigūracijos failas atrodo taip ~/.notmuch-config:

https://bitbucket.org/sirex/home/src/default/.notmuch-config

Tokį konfigūracijos failą, galite susigeneruoti notmuch vedlio pagalba:

notmuch setup

Laiškų indeksas atnaujinamas tokios komandos pagalba:

notmuch new

Adresų knygutė

Dar vienas reikalingas dalykas, adresų knygutė, tam pasirinkau abook, kadangi su šia adresų knygute puikiai suderinamas alot el. pašto klientas.

Laiškų išsiuntimas

Kadangi postfix yra labai sudėtingas, o ssmtp reikalauja saugoti slaptažodžius atviru tekstu konfigūraciniame faile, tai Python pagalba pasirašiau savo laiškų išsiuntimo skriptą:

https://bitbucket.org/sirex/home/src/default/bin/sendgmail

Šis skriptas slaptažodį ima iš raktinės, taip pat, kaip ir raktinės skriptas:

keyring gmail vardenis.pavardenis@gmail.com

Beje, rekomenduoju išbandyti ir msmtp MUA, kuris atrodo daro lygiai tą patį ir tikriausiai geriau.

El. pašto klientas

Galiausiai viskas susijungia į vieną vietą alot programos pagalba.

Mano konfigūracijos failas atrodo taip:

https://bitbucket.org/sirex/home/src/default/.config/alot/config

Rekomenduoju alot paleidinėti tokiu būdu:

notmuch new && alot

Taip, automatiškai bus atnaujinamas indeksas ir tik tada pasileis el. pašto klientas. Nebūtina alot laikyti nuolat atidarytą, kadangi jis atsidaro labai greitai, nepriklausomai nuo laiškų kiekio.

Mano konfigūraciniame faile f5 klavišas aprašytas taip:

f5 = shellescape --refocus=true 'notmuch new' ; refresh

Tai, reiškia, kad paspaudus f5, bus atnaujintas laiškų indeksas ir atnaujintas laiškų sąrašas alot el. pašto kliente.

Demonai

Viskam, kas čia aprašyta, reikalingi du demonai, vienas laiškų katalogo dešifravimui, kitas laiškų sinchronizavimui.

Rekomenduoju naudoti supervisord demonų valdytoją, kuris puikiai moka tvarkytis su demonais, gali juos paleisti iš naujo, jei jie išsijungia dėl klaidos, galima stebėti demonų būklę, juos perkrauti ir t.t.

Supervisord įdiegsite taip:

sudo apt-get install supervisor

Kadangi naudosime lokalų supervisord, tai jei neplanuojate naudoti sisteminio, galite jį išjungti taip:

sudo update-rc.d -f supervisor disable

Supervisord veikimui, reikia sukurti šį katalogą:

mkdir -p ~/.supervisor/logs

Taip pat reikia tokių konfigūracinių failų:

https://bitbucket.org/sirex/home/src/default/.supervisor/supervisord.conf
https://bitbucket.org/sirex/home/src/default/.config/autostart/supervisord.desktop
https://bitbucket.org/sirex/home/src/default/bin/supervisor-bootstrap
https://bitbucket.org/sirex/home/src/default/bin/encfs-daemon

Supervisord būklę galite stebėti taip:

supervisorctl -c ~/.supervisor/supervisord.conf

Enlightenment - Beauty at your fingertips

Sirex — Sat, 14 Feb 2009 00:35:00 GMT

Šis blogo įrašas bus apie Linux langų valdytojus.

Ilgą laiką naudojau Fluxbox langų valdytoją. Tačiau prieš kelias dienas nusprendžiau dar kartą išmėginti mistiškąjį E17. Prieš pradedant apie jį, trumpai apie tai, kuo man neįtiko Fluxbox.

Fluxbox trūkumai

Man patinka Fluxbox minimalistinis stilius, tačiau mažiau, nereiškia greičiau. Nors pats Fluxbox yra labai nedidelis, tačiau lygiai taip pat jis neturi ir jokių priemonių, kurios užtikrintų greitą ir sklandų darbą grafinėje aplinkoje. Jei konkrečiai, bent jau man akivaizdžiai matomas Fluxbox lėto veikimo pavyzdys yra paprasčiausias šokinėjimas tarp langų. Pavyzdžiui, jei esu atsidaręs interneto naršyklę, o virš jos terminalą, tai paspaudus Alt+Tab, plika akimi matoma, kaip naršyklės langas paišo terminalo lango atidengtą vietą. Tai tik parodo, kad Fluxbox šioje ir panašiose vietose nenaudoja jokių optimizacijų.

Kitas bugas vėl gi yra susijęs su Alt+Tab. Nežinau dėl kokios priežasties, tačiau su naujausia Fluxbox versija, Alt+Tab man dažnai nesuveikia. Tiksliau lango fokusas kaip ir pasikeičia, sprendžiant iš užduočių juostos, tačiau patys langai neapsikeičia.

Ir paskutinis trūkumas – sisteminis trėjus. Jame karts nuo karto atsiranda naujų piktogramų, viena iš tokių – pranešimas apie naują laišką, kur visą laiką uždengia garso reguliavimo piktogramą. Tai reiškia, kad norėdamas pareguliuoti garsą, jei yra naujų laiškų, tai pirmiausiai turiu peržiūrėti naujus laiškus, o po to reguliuoti garsą... :)

E17 įspūdžiai

Tai ko gero yra pagrindiniai trūkumai, kurie pastūmėjo mane dar kartą išbandyti E17, kurį jau esu bandęs anksčiau ne vieną kartą. E17 mane sužavėjo nuo pačio pirmo išbandymo, tačiau taip gavosi, kad visais kartais neturėjau pakankamai laiko, kad išsiaiškinčiau kaip viskas veikia ir susikonfigūruočiau taip kaip man patinka. Todėl dažniausiai panaudojęs kelias dienas, neradęs to ko reikia grįždavau prie Gnome arba Fluxbox.

Šį kartą nusprendžiau nuodugniai išsiaiškinti kas prie ko ir štai rezultatas:

E17 yra vis dar kūrimo stadijoje ir nėra išleista net Alpha laida. Tačiau nepaisant visko, E17 veikia ir jį galima naudoti.

Ko gero E17 labiausiai turėtu patikti tiems, kurie mėgsta įvairius gražius dalykėlius, nes tai yra viena iš pagrindinių E17 savybių – gražus darbo laukas. Kita taip pat labai svarbi savybė – greitis. Nors visi grafiniai elementai naudoja labai daug visokių efektų, tačiau bendrai viskas veikia tikrai greitai. E17 susikonfigūravau su įjungtu „compozite“ režimu, tai yra kažkas panašaus į tai, ką naudoja „compiz“. „compozite“ režimas, bent jau man, vizualiai suteikė dar daugiau greičio įspūdžio. Priešingai, lyginant su Fluxbox, E17 aplinkoje tikrai pastebimas labai sklandus ir gražus visų grafinių elementų veikimas. Langai persijunginėja gražiai ir glotniai.

Kitas džiuginantis reginys – elementų tarpusavio sąveika. Pavyzdžiui, kad ir užduočių juosta, jei joje yra labai daug užduočių ir jos visos netelpa, tai tiesiog vedžiojant pele palei juostos kraštus, pati juosta bėgioja ir pagal pelės poziciją pasislenka taip kaip reikia. Labai patogu.

Programų paleidiklis

Fluxbox aplinkoje trūksta gero ir patogaus programų paleidiklio. E17 turi integruotą paleidiklį, kuris veikia labai greitai ir vizualiai atrodo labai gerai. Štai kaip jis atrodo iš arčiau:

Sisteminis trėjus

E17 neturi jokio sisteminio trėjaus. Radau net gi paaiškinimą, kodėl jo nėra ir ko gero nebus:

„The Systray specification that somehow users seem to ask for and applications seem to use that is specified here primarily, is not as nice as you may think. It is in fact rather ugly and limited. It leads to awful interfaces and inconsistent behavior and display.“

rasterman.com adresu galima rasti detalesnį išaiškinimą, kodėl E17 sistemoje nėra realizuotas joks sisteminis trėjus.

Kad ir kaip ten bebūtų, kaip ir daugelis kitų E17 naudotojų aš taip pat panaudojau stalonetray, kuri puikiai atlieka savo darbą.

E17 lentynos ir conky

Jau anksčiau norėjau kur nors ekrano apačioje įmontuoti conky lango juostą, kurioje būtų rodomi sistemos parametrai. Su E17 lentynomis „shelves“, tai padaryti pavyko kuo puikiausiai! Pasižiūrėkite pagrindinėje ekrano nuotraukoje apačioje ir pamatysite kaip tai atrodo.

Langai ir jų rėmeliai

Jau minėjau užduočių juostą. Tai ji man pasirodė tokia patogi ir lanksti, kad nusprendžiau visai atsisakyti langų rėmelių, nes užduočių juosta rėmelių funkciją kuo puikiausiai pakeičia. Dabar darbo lauke yra daugiau vietos ir ypatingai terminalo langai atrodo labai stilingai... :)

Išvados

Bent jau pirmas įspūdis yra labai teigiamas. E17 sukasi labai greitai ir sklandžiai. Tačiau jį naudoju dar labai trumpai, todėl žiūrėsiu kaip seksis ir su kokiomis problemomis susidursiu ateityje.

Kokias programas naudoju Ubuntu OS?

Sirex — Sun, 06 Jan 2008 19:48:00 GMT

Ubuntu naudoju jau beveik 4 metus, per tą laiką esu išbandęs visą galybę įvairių programų. Po įvairių bandymų ir testavimų liko tik tos programos, kurios mano nuomone savo darbą atlieka geriausiai. Šiomis programomis naudojuosi jau gana ilgai ir per tą laiką neradau jokių geresnių variantų.

Programos, kurias naudoju nėra skirtos eiliniams naudotojams, tačiau jos tikrai tiktų tiems, kurie tikisi iš programos maksimalios naudos ir nebijo šiek tiek investuoti aiškinantis kaip programa veikia ir kaip ja naudotis. Rinkdamasis programas atsižvelgiu būtent į šiuos kriterijus. Kai kurie mano, kad jei jau yra grafinė naudotojo sąsaja, tai ji turėtu būti naudojama visose situacijose. O aš manau, kad reikiamas priemones reikia naudoti reikiamose vietose. Tarkim teksto redaktorius puikiausiai gali veikti tekstiniame rėžime, nes dirbama su tekstu, o ne su kokiais nors grafiniais elementais. Teksto redaktorius turėtu būti orientuotas į teksto redagavimą, o ne į IDE, perkrautą visokiais įrankiais, mygtukais ir meniu.

Klaviatūros išdėstymas (LEKPa)

Pagrindinis kompiuterio įvesties įrenginys yra klaviatūra. Labai svarbu maksimaliai išnaudoti visas klaviatūros galimybes, kad galėtum dirbti labai greitai ir mastytum tik apie tai ką darai, o ne apie tai ką spaudai.

Kad pasiekti didžiausią greiti dirbant klaviatūra, būtina įvaldyti „akląjį spausdinimą“ (angl. touch typing). Kitas svarbus dalykas – klaviatūros išdėstymas. Kaip žinia populiariausias QWERTY išdėstymas buvo pritaikytas ne pirštams, o spausdinimo mašinėlės kaladėlėms, todėl savaime suprantama, kad QWERTY išdėstymas nėra pritaikytas greitam teksto surinkimui. Nesenai pasirodė lietuviškas, optimizuotas klaviatūros išdėstymas LEKP. Naudojuosi šiuo išdėstymu apie 3 mėnesiu. Skirtumas tikrai jaučiamas, rankos ne taip pavargsta, daugelis dažnai naudojamų simbolių sekų surenkamos tiesiog spustelėjus klavišus pagrindinėje klaviatūros eilėje. Po mėnesio naudojimosi LEKPa klaviatūros išdėstymu pagerinau ankstesniuosius teksto surinkimo greičio rezultatus.

Ir galiausiai, žmonės rašo šveplai, todėl kad pasiekti lietuviškas raides, išsidėsčiusias skaičių eilėje, tikrai sudėtinga. Renkant tekstą su LEKPa, lietuviškos raidės išsidėsčiusios patogiose vietose, todėl tekstas su lietuviškomis raidėmis renkamas lygiai taip pat patogiai kaip ir tekstas tik su lotyniškomis raidėmis.

Interneto naršyklė (FireFox)

Kadangi mano darbas interneto svetainių kūrimas, o ir laisvalaikį dažnai leidžiu naršydamas internetą, tai viena dažniausiai naudojamų programų yra interneto naršyklė FireFox.

Kurį laiką bandžiau naudoti Opera, tačiau dėl kai kurių itin patogių FireFox extensionų, vėl grįžau prie FireFox. Itin patogūs extensionai yra:

Add Block Plus
del.icio.us
Drag and Drop

Komandinė eilutė (zsh, python, gnome-terminal, xterm)

Jei dažnai naudojiesi kompiuteriu, tai kur kas patogiu įsiminti komandų pavadinimus, nei kas kart klaidžioti po tuos pačius meniu ir langus, kad kažką padarytum. Įvesti komandą arba tik jos pradžia yra kur kas patogiau, nei spaudinėti pele visokius mygtukus ar pasiklysti menių hierarchijoje...

Neįtikėtinas jausmas, kai vienoje vietoje, kelias klavišų paspaudimais gali pasiekti visas įmanomas funkcijas. Jautiesi tikru kompiuterio šeimininku.

Komandine eilute naudojuosi labai dažnai. Dirbu su failais, diegiu programas, dirbu su CVS/SVN, ir t.t.

% mv /tmp/failovardas ~/mydir

Asmeniškai man, parašyti tokią eilutę yra kur kas paprasčiau, nei atsidaryti programą skirtą darbui su failais, dviejuose skirtinguose languose susirasti reikiamus katalogus, failų sąraše susirasti reikiamą failą ir jį pertempti į kitą langą. Ką jau kalbėti apie tai (komanda ieško failų, pradedant nuo einamojo katalogo, pagal pateiktą paieškos raktažodį):

% ff *myfile*

Žinomo, kad darbui su komandomis reikia mokėti greitai dirbti su klaviatūra, kuo labai gerai pasitarnauja LEKPa.

Komandos yra gerai, tačiau reikia turėti ir gerus įrankius darbui su jomis, nes surinkinėti kiekvieną komandos simbolį yra labai nepatogu. Pirmas dalykas yra komandų interpretatorius, vadinamas shell. Standartiškai Ubuntu naudoja bash shell. Tačiau kur kas galingesnis yra zsh. Viena geriausių zsh savybių yra automatinis įvairių komandos dalių užbaigimas (angl. autocompletion). zsh, paspaudus TAB, sugeba užbaigti ne tik komandas, bet ir komandų parametrus, failus ir kitus su komanda susijusius argumentus. Todėl komandos `sudo aptitude install ubuntu-restricted-extras` įvedimas atrodo taip:

% sudo apt-g i ubre
% sudo apt-gTAB iTAB ubTABreTAB
% sudo apt-get install ubuntu-restricted-extras

zsh turi galybe kitokių įdomių ir naudingų funkcijų, todėl naudotis komandine eilute tampa tikrai patogu ir malonu.

Jei reikia atlikti kokį nors matematinį skaičiavimą tiesiog pasileidžiu python interpretatorių. Jei pasigendu kokios nors komandos, tiesiog:

% vim ~/bin/trukstama_komanda

Susiprogramuoju ją su labai paprasta python programavimo kalba. Ir po kelių minučių jau galiu naudotis nauda komanda.

% trukstama_komanda

Kitas svarbus dalykas – terminalas. Naudoju du terminalus: gnome-terminal ir xterm. gnome-terminal dažniausiai pas mane būna visada paleistas ir ten vyksta daugiausiai darbo, todėl kad gnome-terminal yra tiesiog patogus darbui ir jo išvaizda lengvai keičiama (spalvos, šriftas). Taip pat yra labai patogios funkcijos, tokios kaip nuorodų atpažinimas, scrolinimo funkcija, kuri paprasčiausiai perduoda tokius pačius signalus kaip Up ir Down klavišų paspaudimai. Žinoma labai patogu ir žymės (angl. tabs). Taip pat naudoju ir xterm, kadangi jis yra labai lengvas ir labai greitai pasikrauna. Jį dažniausiai naudoju kai noriu ką nors patestuoti ar stebėti outputą su tail -f ar panašiai.

Teksto redaktorius (vim)

vim pradėjau naudoti dar nuo Windows laikų, tai yra paprasčiausiai tobulas tekto redaktorius ir tiek. Dar prieš vim esu bandęs daug visokių redaktorių, kurie iš esmės veikė panašiai, tik skyrėsi mygtukų ar menių punktų gausa. vim yra visiškai kitoks, visiškai skiriasi pats teksto redagavimo būdas, kas ir daro vim geriausiu. Kai pagaliau išmokau naudotis vim, supratau, kad visi kiti teksto redaktoriai nė iš tolo jam neprilygsta. Naudojuosi vim programuodamas, tvarkydamas konfigūracinius failus, rašydamas laiškus ar šiaip tekstus jau daugiau nei 5 metus, šis postas taip pat sukurtas vim pagalba.

Vim turi galybę pluginų, todėl jį naudoju ir kaip DB klientą ir kaip Outlinerį.

El. pašto klientas (mutt)

Yra programos, kurios gali viską, tačiau nei viena dalis neveikia taip kaip reikia, mutt veikia visiškai priešingai. Pati mutt programa daro tik vieną darbą (ir daro tai labai gerai) - tvarko laiškus. Visa kita yra patikėta kitoms programoms, kurias pats renkiesi ir kurios savo darbą taip pat atlieka nepriekaištingai. Kartu su mutt naudoju:

vim - rašau laiškus, kas gi gali būti geriau už vim, kai kalbama apie teksto redagavimą :)
fetchmail - parsisiunčiu laiškus iš pašto serverių, nesvarbu ar mano pašto programa įjungta ar ne, fetchmail tiesiog tyliai daro savo darbą ir tiek, vieną kartą sukonfigūruoji ir ilgam pamiršti, kad jis yra.
procmail - filtruoju spamą ir paskirstau laiškus į atitinkamas vietas, panašios programos veikia ir rimtuose pašto serveriuose. Jaučiuosi pamalonintas, kai mano asmeninį paštą tvarko tokie galingi įrankiai kaip šis.
elinks - paverčia HTML laiškus į tekstinius, visi laiškai atrodo lygiai taip pat :)
antiword - paverčia prisegtus DOC failus į paprasčiausią tekstą, todėl netenka vargintis ir atidarinėti jų su OpenOffice.
mail-notification - praneša apie naujai gautus laiškus.

Ir galiausiai mutt pagalba visa tai apjungiama, o rezultate gaunamas rinkinys pačių geriausių įrankių darbui su laiškais.

El. paštu naudojuosi labai dažnai, esu užsiregistravęs keliose el. pašto konferencijose ir šiaip dažnai rašau el. laiškus tiek darbo, tiek asmeniniais reikalais. mutt taip pat pradėjau naudoti dar windows laikais. Kelis mėnesius dar bandžiau naudotis thunderbird, tačiau jis toks didelis, o mane tereikia paštą patikrinti... :)

Kai viename mailboxe susikaupė daugiau kaip 2000 laiškų, mutt pradėjo ne taip greitai užsikraudinėti, kaip anksčiau (bet vis tiek gerokai greičiau nei thunderbird :) ). Suradau labai paprastą sprendimą, leidžiu mutt per screen, todėl jis kiek lėčiau užsikrauna tik pirmą kartą, o visus kitus kartus užsikrauna akimirksniu, nes screen dėka jis niekada neišjungiamas, nors pats terminalo langas ir išjungiamas.

Pokalbių programa (gajim)

Gajim - Jabber klientas, kuris tiesiog veikia taip kaip reikia. Kadangi taip pat naudojuosi ir ICQ, o pats Jabber protokolas palaiko ir kitus protokolus, tai su Galim galiu naudotis ir ICQ, nors pats Gajim dirba tik su Jabber.

Outliner'is (VimOutliner)

VimOutliner

Kadangi mano galva dažnai tiesiog plyšta nuo visokių idėjų, kurios gal būt niekada ir nebus realizuotos, tačiau naudinga jas kur nors išsaugoti. Taip pat rašau straipsnius, TODO, FIXME, specifikacijas ir t.t. Visam tam išsaugoti vienoje vietoje labai tinka Outliner'is, kuris paprasčiausiai skirtas rašyti tekstą ir jį suskirstyti į daug kategorijų, kad vėliau nepasimestum ir greitai surastum tai ko reikia.

Šis postą rašiau taip pat su VimOutliner.

Kadangi darbui su tekstu naudoju vim, tai outlineris yra vim pluginas, kuris tiesiog suteikia papildomų galimybių kategorizuoti tekstą. Tai gi vim puikiausiai atlieka savo darbą su tekstais, VimOutliner puikiausiai atlieką savo darbą – tekstų kategorizavimą.

IRC klientas (irssi)

Šiaip jau pakankamai retai naudojuosi IRC, tačiau mano IRC klientas visada įjungtas, nors išoriškai to nesimato. Visa tai screen + irssi dėka.

Kai tik įjungiu kompiuterį, pasileidžia screen, kuris paleidžia irssi, screen ir irssi veikia kaip demonai ir išoriškai niekur nesimato, matosi tik paleisti procesai.

Dažniausiai per visą dieną nė karto nepasinaudoju irssi, tačiau jis visą laiką tyliai veikia ir jei kas nors parašo mano vardą, iššoksta pranešimas. Tada atsidarau irssi ir matau kas ir ko iš manęs norėjo. Taip pat jei sugalvoju įsijungti irssi, tai matau kas ką kalbėjo anksčiau.

irssi programa nuolat jungiasi prie dviejų serverių (aitvaras ir freenode), taip pat per abu serverius prisijungiama prie 14 kanalų. Turiu ~/.irssi/config, kuris yra kruopščiai prižiūrėtas, visi kanalų langai atsidaro specialiai skirtose vietose, kiekvienas kanalas turi taisyklių sąrašą, kas turi būti filtruojama, kas ne ir t.t. Dėl labai paprasto ir minimalistinio būdo atvaizduoti atidarytus langus, su irssi labai patogu dirbti, kai yra atidaryta 10 ir daugiau pokalbių langų. Pas manu dažniausiai atidarytų langų būna apie 15.

Su irssi galima susikurti savo aliasus ir klavišų kombinacijas, taip pritaikant programą savo poreikiams.

lftp

Sirex — Tue, 04 Sep 2007 21:02:00 GMT

Pakankamai dažnai tenka dirbti su internetinėmis svetainėmis, todėl dažnai tenka perkelti failus į FTP serverį. Tam reikalui ieškojau gero FTP kliento, kuris būtų patogus ir greitas.

Ko gero vienas iš dažniausiai pasitaikančių veiksmų, kuriuos atlieku naudodamasis FTP klientu yra pasikeitusių failų atnaujinimas.

Per kokius 3 metus esu išbandęs 3 FTP klientus, visus bandžiau vidutiniškai po metus. Šiuo metu naudoju ir ko gero naudosiu dar ilgai FTP klientą lftp. Taip pat esu naudojęs yafc ir nftp.

nftp buvo mano pirmasis FTP klientas, jis turi labai daug funkcijų, tačiau didžiausias minusas yra tas, kad nėra sftp palaikymo. Taip pat pakankamai prastas ryšys su kitomis programomis, negalima failų sąrašo perduoti kitai programai ir panašiai. Dar vienas minusas - negalima rekursyviai keisti failų teisių.

yafc lengvas, paprastas FTP klientas, deje taip pat nėra sftp palaikymo, dar vienas minusas yra tas, kad komandinėje eilutėje neautokompleetina bookmarkų pavadinimų. Taip pat šis klientas negali rekursyviai keisti failų teisių.

lftp klientas, kurį naudoju dabar, jis palaiko sftp protokolą, taip pat turi puikią mirrorinimo funkciją, puikus ryšys su išorinėmis programomis, rekursyviai keičia failų teises ir t.t. Vienas labai blogas dalykas yra tas, kad nėra wildcards palaikymo, tiksliau šios toks yra, bet padarytas labai nepatogiai.

Po ilgų bandymų, manau kad, bent kol kas lftp yra vienas geriausių ir patogiausių FTP klientų. Pateiksiu pavyzdy kaip atlieku dažnai pasitaikančias užduotis:

Paprasčiausias lokaliai keistų failų atnaujinimas į serverį:

% lftp somebookmark
% mirror -R

Labai paprasta ir greita.

Taip pat nesunkai galima pakeisti katalogų ir failų teises:

% glob -d chmod 0777 */*
% glob -f chmod 0666 */*

Sawfish

Sirex — Sun, 29 Jul 2007 15:00:00 GMT

Ne kartą teko matyti kaip gražiai valdomi langai Mac OS X aplinkoje. Viena iš įdomiausių funkcijų langų valdyme yra ta, kad paspaudus mygtuką „Maximize“, langas išdidinamas ne per visą ekraną, o išdidinamas iki optimalaus dydžio. Žinoma tai smulkmena, bet labai naudinga, nes Gnome aplinkoje, nors lange yra tik keli objektai, tačiau paspaudus „Maximize“, langas išdidinamas per visą ekraną, ko pasekoje, pačiame lange atsiranda didžiuliai tušti plotai.

Ieškojau Internete ar yra galimybė padaryti kažką panašaus ką Mac OS X turi. Pasirodo, pati programa turėtu pranešti langų valdytojui apie galimą optimalų lango dydi, tačiau taip jau gavosi, kad toks dalykas nebuvo numatytas iš pradžių, todėl visų programų neperdarysi.

Tačiau vis tik pavyko rasti langų valdytoją, pavadinimu „Sawfish“. Šis langų valdytojas turi galybę funkcijų, darbą su langais galima pritaikyti savo poreikiams iki mažiausių smulkmenų.

Pagal nutylėjimą Gnome aplinka langų valdymui naudoja „Metacity“, kuris yra dar pakankamai jaunas ir galimybių kažką keisti jame tikrai trūksta. Iškvietus gnome-session-properties iš žymės „Current session“ galima pašalinti „Metacity“ ir tada paleisti „Sawfish“. Po to išsaugojus sesiją, visą laiką bus kraunama „Sawfish“, vietoje „Metacity“.

Labiausiai „Sawfish“ mane sudomino šiomis funkcijomis:

Maximize vertically/horizontally - galima langą išdidinti ne tik per visą ekraną, bet tik vertikaliai arba tik horizontaliai. Puiki galimybė, senai to ieškojau.
Maximize fill window vertically/horizontally/full - jei yra atidaryti keli langai, galima išdidinti juos taip, kad jie neuždengtų kitų langų.
Custom window focus - galima pačiais įvairiausiais būdas valdyti aktyvų langą. Galima padaryti, kad aktyvus langas taptu aktyvus, tačiau neiššoktu virš kitų langų, galima numesti aktyvų langą po kitais langais, tačiau išlaikant jo aktyvią būseną. Galima nurodyti kad konkretus langas niekada netaptu aktyvus, tai reiškia, kad bet kuriuo metu paspaudus ką nors ant niekada aktyviu netampančiu lango, kiti langai nepraras aktyvumo. Šioje vietoje yra dar ir daugiau galimybių, kurių nespėjau „atrasti“ :)
Window matching - panaudojus regexp, galima išrinkti atitinkančius langus ir priskirti jiems įvairiausius parametrus, pavyzdžiui, kad langas visada atsidarytų viršutiniame dešiniajame lange, arba kad jis būtų be rėmelių, arba naudotų tam tikrą langų rėmelių temą ir pan. Tokiu būdu gali susitvarkyti langus kaip tik širdis geidžia.
Key bindings - galima keisti absoliučiai visus veiksmus susijusius su langais, jiems priskiriant tokias kombinacijas kaip tempimas kairiuoju klavišu ir panašiai.
Langų rėmeliai - yra įvairiausių langų rėmelių temų, kur langų rėmeliai gali būti bet kokių formų, mygtukai gali būti išdėstyti įvairiausiose vietose ir pan. Taip pat kiekvienam langui gali būti priskirtas skirtinga lango rėmelio tema.