Skip to main content

Atvirų duomenų rekomendacijos

| ,

Pagaliau patvirtintos ilgai ruoštos atvirų duomenų rekomendacijos.

Rekomendacijų turinys man patinka, nors tam tikros vietos mano akimis „pasimetė vertime“, bet manau esmės tai nekeičia.

Šiame blogo įraše pabandysiu paaiškinti Rekomendacijas, per savo supratimo prizmę.

Rekomendacijose aiškiai nurodoma, kaip atverti duomenis, kas už ką atsakingas ir koks duomenų atvėrimo procesas.

Manau toks dokumentas yra naudingas ir reikalingas. Tam, kas parašyta, didžiąja dalimi pritariu, tačiau žiūrėsime, kaip tai veiks praktikoje.

Toliau detalizuosiu, kokios atsakomybės ir koks procesas yra apibrėžtas Rekomendacijose.

Istorija

2020-12-28:

Viešojo sektoriaus duomenų atvėrimo rekomentacijos, patvirtinta Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės.

2016-07-20:

Viešojo sektoriaus duomenų atvėrimo rekomendacijos, patvirtinta Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus.

Apibrėžtos atsakomybės

Atvirų duomenų Rekomendacijos, visų pirma apibrėžia, kas už ką atsakingas.

Duomenų atvėrimo kuratorius

Pavedu Informacinės visuomenės plėtros komitetui koordinuoti viešojo sektoriaus duomenų atvėrimą ir teikti konsultacijas šiuo klausimu.

—Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Pirmiausia nurodyta, kad duomenų atvėrimą koordinuoja IVPK. Jei konkrečiai, šiuo metu IVPK atvirų duomenų sritį koordinuoja penkių žmonių komanda iš Skaitmeninės aplinkos skyriaus.

Ši komanda konsultuoja įstaigas atveriančias duomenis, prižiūri atvirų duomenų portalą ir atvertų duomenų kokybę, apibrėžia duomenų atvėrimo metodiką.

Duomenų atvėrimo koordinatorius

4.1. paskirti asmenį, atsakingą už Institucijos duomenų atvėrimo organizavimą (toliau – Koordinatorius) <…>

Kiekviena institucija atvirų duomenų kataloge registruoja tos įstaigos atvirų duomenų koordinatorių, kuris atsakingas už įstaigos duomenų atvėrimo darbų organizavimą.

Atvirų duomenų vadovas

6. Duomenų atvėrimo veiksmus atliekančioms institucijoms rekomenduojama vadovautis Portale publikuojamu Duomenų atvėrimo vadovu.

Duomenis atveriančioms institucijoms rekomenduojama vadovautis atvirų duomenų vadovu, kuriame išsamiai išdėstytas visas duomenų atvėrimo procesas, atitinkantis tai, kas nurodyta Rekomendacijose.

Minėtas Duomenų atvėrimo vadovas yra išsami dokumentacija įstaigoms, kaip atverti duomenis. Į Vadovą įeina Duomenų struktūros aprašo (DSA) specifikacija, kurios pagalba siekiama užtikrinti aukštą atvertų duomenų brandos lygį.

Minėtas DSA yra centrinė ašis visame duomenų atvėrimo procese.

Apibrėžtas duomenų atvėrimo procesas

Dar vienas svarbus dalykas yra duomenų proceso apibrėžimas, kurį perfrazuosiu kiek kitaip, nei parašyta pačiame teisės akte:

  1. Preliminarus duomenų rinkinių sąrašas (Rekomendacijų 5.1.1 punktas).

  2. Inventorizacija (Rekomendacijų 5.1.2 punktas).

  3. Poreikio vertinimas (Rekomendacijų 5.1.3 punktas).

  4. Duomenų atvėrimas (Rekomendacijų 5.1.4 punktas).

    4.1. Naujų duomenų atvėrimas (Rekomendacijų 5.3 punktas).

    4.2. Atvertų duomenų brandos lygio kėlimas (Rekomendacijų 5.4 punktas).

/images/2021/atviru-duomenu-rekomendacija/ADP-procesas.svg

Rekomendacijose siūloma naudoti iteracinį, poreikiu grįstą duomenų atvėrimo ciklą, kur įstaigos pirmiausiai pasidaro inventorizaciją, tada vertina poreikį ir palaipsniui atveria duomenis, vėl žiūri kam ko reikia ir kokios problemos, tada kelia atvertų duomenų brandos lygį ir taip ciklas sukasi tiek kartų, kol visi lieka patenkinti.

Preliminarus duomenų rinkinių sąrašas

Duomenų atvėrimas turėtų prasidėti nuo preliminaraus duomenų rinkinių sąrašo, nesigilinant į duomenų rinkinių turinį, tiesiog apytiksliai įvardinant vietas, kurios gali būti atvertinų duomenų.

Inventorizacija

Pagal sudarytą preliminarų rinkinių sąrašą, atliekama duomenų inventorizacija, parengiant duomenų struktūros aprašus, kurie leis geriau suprasti kokius duomenis įstaiga turi, kokia tų duomenų apimtis.

Pradėjus gilintis į duomenų struktūras, gali keistis preliminarus duomenų rinkinių sąrašas, gali būti sudaromas naujas, patikslintas rinkinių sąrašas.

Inventorizacijos metu, patys duomenys nėra atveriami, tik parengiami atvertinų duomenų struktūros aprašai, kurie publikuojami atvirų duomenų kataloge. Kad duomenų naudotojai iš anksto galėtų susipažinti su planuojamais atverti duomenimis ir dar prieš atveriant duomenis, patikslinti, kokie duomenys svarbiausi ar ko trūksta.

Poreikio vertinimas

Rekomendacijose numatoma vykdyti poreikiu grįsta duomenų atvėrimą, t.y. didžiausią dėmesį skirti duomenims, kurie yra reikalingi ir neša pridėtinę vertę.

Naudotojai poreikį gali išreikšti dviejose vietose, registruojant naują duomenų rinkinį:

/images/2021/atviru-duomenu-rekomendacija/naujo-rinkinio-registravimas.png

Arba nurodant trūkumus, prie esamo duomenų rinkinio:

/images/2021/atviru-duomenu-rekomendacija/esamo-rinkinio-keitimas.png

Abejose vietose galima prisegti DSA lentelę, kurią publikuoja įstaigos po inventorizacijos ir tiksliai laukų lygyje nurodyti ko trūksta ar kokie duomenys yra svarbiausi.

Duomenų atvėrimas

Galiausiai įstaigos įvertina naudotojų poreikį ir sudaro kasmetinį duomenų atvėrimo planą ir atveria arba kelia jau atvertų duomenų brandos lygį.

DSA lentelių dėka, didžiąją dalį duomenų atvėrimo darbų galima automatizuoti, todėl pats atvirimas, kai jau yra paruošta DSA lentelė yra gan nesudėtingas. O duomenų brandos lygio kėlimas, didžiąja dalimi taip pat susijęs su esamų DSA lentelių tobulinimu.

Įstaigos paskirtas atvirų duomenų koordinatorius paklausimus dėl duomenų gauna iš karto ir jei problema nėra didelė, pataiso taip pat iš karto.

Kadangi duomenų naudotojai gali atsisiųsti DSA lenteles ir teikti pasiūlymus, kaip tas lenteles tobulinti, tai duomenų brandos lygio kėlimas gali būti bendras darbas, kartu su duomenų naudotojais.